Sėkla - Berlino sienos pavyzdis

Rašo Vladas Bartochevis (Brazilija/Lietuva)
Šį menesį, Kablelis švenčia metų jubiliejų, todėl minėti Berlyno sienos sugriovimo dvidešimtmetį labai tinka.
Nekalbėsiu apie patį faktą, juk mes visi žinome arba galime sužinoti apie tai internete, laikraščiuose ar televizijoje. Noriu parašyti pora minčių, kurios ateina kai žiūriu į šį faktą, ir tinka palikti šioje mūsų vietoje.

Jeigu Kablelis būtų jau egzistavęs tuo metu (Berlyno sienos sugriuvimo metais) ir jeigu aš būčiau Berlyne, manau labai pasistengčiau prieiti prie tos sienos ir nubraižyti ant jos didelį “kablelį”, ir tai būtų mano būdas pasakyti, kad ta siena nėra taškas, kad su tuo nesutinku, kad ten yra tik kablelis ir peržengsime, žiūrėsime toliau, eisime toliau. Ta pagrindinė nuotrauka čia, interneto puslapyje (kur yra Kablelio pavadinimas), būtent ir nori pasakyti šią įdėją – ta tvora yra ne taškas – reikia žiūrėti toliau, matyti toliau.

Visos sienos atspindi žmogaus silpnumus. Arba ta siena yra dėl to, kad nustatytų ribas ir užtikrintų saugumą, arba dėl to, kad nepamatytume kas vyksta toliau. Ir tai rodo keletą negatyvių žmogaus jausmų – egoizmas, noras atsiriboti, nesugebėjimas gyventi drauge, baimė, pyktis, silpnumai, galios troškimai.

Berlyno siena buvo pastatyta dėl didžiausių pasaulio valstybių egoizmo ir galios troškimo...reikėjo nustatyti aiškias ribas iki kur yra tavo valda. Paskui dėl geografijos, dėl politikos, dėl istorijos ir dėl akvaizdžių žmonių dramų – tapo simboliu.
Šiandien turime Šiaurės ir Pietų Korėjų sieną – irgi analogiškas pavyzdis su Berlyno sienos faktu.
Paskui galime minėti sieną, kuria pradėjo pastatyti tarp israeliečių ir palestiniečių. Prie to pačio - sieną tarp Armėnijos ir Turkijos, tarp Pakistano ir Indijos, tarp Peru ir Venezuelos, ir t.t. Šitos sienos yra aiškios ir nepereinamos dėl politikos, del istorijos ir dėl pykčių, nesusipratimo... ir daug dėl nesupratimo, nežinojimo.

Mes patys pastatome sienas tarp kaimynų – mūsų noras atsiriboti, nesugebėjimas gyventi drauge.
Tradicija irgi gali būti galinga siena. Juk kartais yra geras dalykas (kai saugo tikrą ir prasmingą grožį), bet dažnai trukdo mūsų laimei, ją riboja.
Ir turime ypač paminėti tas sienas, kurias visi mes turime ir jaučiame kai atsiduriame su kitu, kuris nėra į mus panašus, kuris naujas, kuris nežinomas, kuris keistas.

Štai galime teigti, kad nesvarbu kokios sienos – savo fizinis išnykimas yra tik pirmas ir lengviausias žingsnis link tikros ribos išnykimo.
Ir ypač dabar, kai taip akvaizdu daugkulturalizmo faktas – kai fizinės sienos vis labiau krenta ir visi mes galime visur būti – pati sudetingiausia siena išsireiškia ir būna vis akvaizdesnė prieš mūsų akis. Čia kalbu apie tą sieną, kuri vadinasi “išankstinė nuomonė” - tokia galinga siena, sudaryta iš nežinojimo ir nenoro sužinoti.

Norėdami kalbėti apie sprendimą, kaip su tuo susitvarkyti, kaip šią sieną nugrauti – negalima kalbėti tik apie toleranciją. Juk toleruoti yra išskirsti – “as esu toks, jis kitoks, bet toleruoju, kad jis egzistuoja”... Ne! Tada vis bus sienos.
Vienintelis būdas sutvarkyti daugiakulturalizmo ir visų šitų sienų, kurias minėjau, problemomis - yra vienintelis sunkus ir neretai skaudus kelias – susipažinimas. Juk kai susipažistame atsiranda natūrali pagarba ir, neretai – meilė.
Kai einame drąsiai ir tvirtai link žinojimo, visada suprantame, kad dievai ir velniai yra nieko kito, o paprastos būtybės kaip ir mes visi,
_______________________________________________

Rašo Simona Židonytė(Lietuva)
Nesvarbu, kad tarp mūsų pastatoma užtvara, blokada, mūras ar dar daugybę būdvardžių apibūdinti galime paprasčiausią sieną. Nesvarbu, kad žmonės, pažįstami, mylimi bei artimi nepažįstami lieka anapus užtvaros. Jų mintys bei jausmai niekur neišnyksta. Niekas negali perskirti tai, kas nėra perskiriama. Pastatydami sienas nieko nepasiekiame. Tiesiog vienas ir tas pats eilinis simuliakras, kuris yra tai, kas nėra tikra. Siena lieka siena. Ji nėra tikra, tai tiesiog simuliuojama tikrovė. Simuliuojama, tačiau ne visiems suprantama, jog tai eilinis simuliakras. Tautos bendrumo negalima atskirti tiesiog pastatant sieną. Kultūrinis paveldas stipresnis už bet kokias sienas ir skirtis,

Akimirkos kableliai

2009/10/15
Nera nieko tvirto... neesame saugus. Tik galime apsistoti musu sazineje. Tik galime saugiai zengti dar viena zingsni, jeigu tas zingsnis yra sioje akimirkoje...stai arba sustoti, arba rizikuoti. Nieko nekontroliuojame ir nieko nezinome,

2009/05/14
Jei būtų tokia paskaita, apie tai, kaip turime gyventi, jos apbendrinimas būtų tokiais žodžiais, kuriuos girdėjau iš s.Ramunės: "kai mums buna gera, galime kitiems padeti, juos palaikyti, salia ju buti. O kai mums sunku, mums reikia kad mus palaikytu, padetu, salia musu butu. Taip ir keiliaujam drauge per gyvenima, vienas i kita atsiremdami. Taip musu meile gileja."

2009/04/01
Ką tada daryti, kai jau nebematau spalvų, nebera skonių, nebejaučiu kvapalų, net vejas nebepučia į jokių krypčių...?

2009/02/25
Kiekvienas žmogus turi neįtikėtiną galią įtakuoti aplinką ir kitus žmones. Yra žmonės, kad su savo kamtrybe, dėmesiu ar paprasčiausiai su savo šypsena ar netgi paprastu buvimu - pildo kitų dvąsią su entuziazmu, skatina žiūrėti mažuose dalykuose-stebuklus; matyti geles žiemoje, piešinius pilkose sienose... ir yra žmonės, kurie paprasčiausiai su savo žvilgsniu sugeba pateisinti betkokias teorijas, kad atėjome iš dulkių, esame dulkių kamuoliais, tapsime dulkemis,

2009/02/20
Įlipau į dar vieną pilną autobusą, anksti ryte, saulė kątik tėka. Nieko nesimato pro langa, nes susalę, bet koks nuostabus piešynį šaltis savaime padarė languose. Lyg geles formos šaltis papuošė visas langas... Galvojau apie du dalykus - gamta savaime tėka grožio link, nereikia žmogaus piršto. Antras dalykas - visur yra grožis, klausimas tik toks: kaip žiūrime?,

2009/02/12 dieną
Vercia susimastyti... hmm... o jei mastau, vadinasi esu? Buvimas ir egzistencija du skirtingi dalykai manau.. bet man patiko Jusu mintys, laukiu daugiau!!!
Anonimiškas

2009/02/10 dieną
Vaikščiodamas po eletronikos parduotuvę žiūrėjau televisorius labai modernus, dėl smalsumo, nes kaina virš 3 tūkstančiai eurų. Kol vaikščioju stebiu vieną modernesnį ir brangesnį už kitą. Ir kaip ironija, jungti CNN kanale, ir kaip tik tada rodė laidą apie Ugando vaikus, kurie vos pieštuką turi rašyti mokykloje, kuri net kedžių neturi... įdomi akimirka,
Vladas

2009/02/05 dieną
Kas yra išprotejęs žmogus? Tas kuris nukreipė nuo tikrovės? Ar nuo įprasto gyvenimo, kai lukeščiai yra gyvenimo esmė, kai tik tikuosi ir bandau nenuvilti?,
Vladas

2009/01/28 dieną
Žmogaus prigimtis yra, kaip medžiams, įsitvirtinti o paskui įsiskleisti į visas puses ir be ribų. Viskas kas varžo laisvę, yra prieš žmogaus prigimtį,
Vladas

2009/01/21 dieną
Per televiziją matau paliestiniečiai gatvėje tarp sunaikintų pastatų šaukdami pergalę prieš Israelį... daug vaikų tarp jų... mačiau ir kudikį, remdamas galva vienu ginklu, ir miegodamas,

2009/01/04 dieną
Vaikščioja senelis ir anukas, anukas pasiema sniegą padaryti kamuolį, senelis paaiškina, kad sniegas tūri būti drėgnas. Kaip gražu ta paprasta akimirka, kai žinome, kad vaikas atsimins po 20, 30 metų,
Vladas

2008/12/08 dieną
Scenoje suauges vyras kalba apie politiką, Dievą, krizę, atšilimo problemą... sedi prieš jo šimtai suaugusiujų ir klauso... už 10 metrų aštuoni, devyni, dešimt vaikų, kurie dar pamperį nešioja bega, krenta, keliasi, verkia, juokiasi, šaukia... nerūpi jiems ką tiek darome, tiek kalbame,
Vladas
__________________________________________________________
2008/12/01 dieną
Senas ponas, savo skrybele ant galvos, žaidžia su mažu kamuoliu, vienas ir kaip linksmas berniukas,
Vladas
__________________________________________________________
2008/11/29 dieną
Ne pirma nei antra karta kai galvoju apie kažkokį žmogų ir jis taip pat galvoja apie mane. Žinau kai nuspredžiu paskambinti ar parašyti jam.
Telepatija?Nemokėčiau apbrežti, bet žinau kad galiu būti kategorišku bent vienai temai: yra žimiai daugiau nei mokslininkai ir mūsų akys gali pamatyti,
Vladas
_________________________________________________________
Aš irgi paklausiau vienos merginos apie ką jį mąsto, kokie jos planai? Ji pasake stebuklingus žodžius "Aš Esu Čia Ir Dabar - Ir man gerai"atsimenu jogos pamoką - ir ten aiškino, kaip svarbu būti "Čia Ir Dabar"
Deninas 2008/11/18
__________________________________________________________
Sedėjau ir laukiau autobuso žiūrėdamas į laikrodį. Mano galvoje darbas, mokslai, sąskaitos ir dar tūkstantis kitų dalykų. Tada vienas vaikas sustojo prieš mane šypsodamasis ir man reikėjo keleto sekundžių kad prisiminčiau nusišypsoti jam taip pat... Kažkas tikrai negerai kai reikia pagalvoti prieš atsakant į vaiko šypseną,
Vladas 2008/11/13
________________________________________________________
Nuejau aplankyti vieną žmogų, jam apie 70 metų, labai gerai atrodantis ir puikios nuotaikos. Jis rodė man nuotraukas iš 30, 40, 50 metų atgal... staiga jis žiūri į mane prarasdamas tą šypseną, kuri buvo tvirta nuo tada kai atvykau, ir sako: "atrodo, kad tai buvo vakar",
Vladas 2008/11/11
_________________________________________________________